iklan

HEADLINE, MANUFAHI, MUNISÍPIU, POLÍTIKA

PR la konsege realiza kampaña iha Manufahi tanba kestaun téknika

PR la konsege realiza kampaña iha Manufahi tanba kestaun téknika

MANUFAHI, 23 abríl 2023 (TATOLI) Tuir kalendáriu ne’ebé aprova hosi Koimsaun Nasionál Eleisaun (CNE-sigla portugés) ba loron ohin Partidu Repúblikanu nian (PR) ho númeru sorteiu 9, sei hala’o kampaña ho tipu fahe brosura ba militante no simpatizante sira, maibé la konsege tanba kestaun oráriu mak soke malu.

“Tanba kestaun tékniku mak ita la konsege hala’o atividade ohin iha Same, ohin oráriu iha foho Haiku Ainaro, depois iha Ainaro mai fali Same, entaun difikulta ba ida ne’e”, responsável Sekretariadu (PR) Costantina Pires, dehan ba Agência TATOLI via telefone, domingu ne’e.

Programa prioridade PR nian ba tinan 2023-2028

  1. Infraestrutura, Komunikasaun ho Transporte
  2. Uma Moris Di’ak (UMD) – Uma (6m x 7m). UMD 25 iha aldeia ida iha Timor laran tomak.
  3. Be Moris Di’ak (BMD). Dada be ba suku hotu, li-liu sira nebe iha foho (area rural).
  4. Estrada ba los mai los (EBALOMAL) tunel, ponte mota ho foho, ho koa foho. Estrada di’ak liga too postu administrative hotu iha Timor laran tomak.
  5. Aeroportu Internasional Presidenti Nicolau Lobato Dili halu naruk tan ba aviaun bot sira.
  6. Loke Aeroportu Baucau ba semo komersial ho turismu; liga ho Sydney, Singapura, Ambon, Manila, Dubai, Qatar, Tokyo, Shanghai.
  1. Internet Moris Di’ak (IMD). Kabu submarine di’ak, baratu, ho sistema internet di’ak ho baratu iha Timor laran tomak.
  2. Ekonomia ho Finansa
  3. Servisu Moris Di’ak (SMD): 300,000 tinan lima nia laran ba jovem sira. Moris di’ak hahu moris ekonomia aas ho loke servisu barak.
  4. Kréditu Moris Dlak (KMD). Tau osan $100,000,000 iha banku atu fo kréditu ba setór privadu ho fó funan 0% tinan ida.

Kréditu ne’e atu haburas empreza mikro, kiik, ho médiu, loke servisu ba jovem sira, ho haburas area rural.

  1. Moris ekonomia digitu rua tinan 20 nia laran. Atu loke servisu ho hatun kiak.
  2. Lisensa investimentu lais, baratu, ho desentraliza ba munisipiu atu dada investidor sira.
  3. Indústria Manufacturing. Dudu investidor sira investe iha fabrika (aihan, hatais, ho material konstrusaun) iha Timor.
  4. Komérsiu Moris Dlak (KOMD). Suporta bisnis kiik sai sustentável ho profesional.
  5. Mantein regime impotu (taxa) kiik.
  6. Orsamentu Estadu labele liu dólar miliar ida ($1 billion) tina-tinan.
  7. Timor-Leste ho rendimentu alto iha 2050 (high income country).
  8. Agrikultura
  9. Hasae rendimentu li-liu foos.
  10. Prosesamentu kafe ho produtu agrikultura sira seluk (manufacturing).
  11. Distribuisaun produtu agrikultura hadia’a..
  12. Administrasaun ho Polítika
  13. Desentralizasaun poder ho finanseiru ba munisipiu, postu adinistrativu, suku, ho aldeia.
  14. Birokrasia efisienti: surat-surat lais. Birokrasia imparsial.
  15. Eleisaun direta Presidenti Munisipiu.
  16. Funu Hasoru Korupsaun – Kastigu Todan ba Koruptor sira.
  17. Justisa
  18. Fo titulu rai ba rai nain ne’ebé klaru (5,000 tinan ida).
  19. Prosesu kontratu rai estadu lais ba

Setór privadu aluga ba atividade ekonomia ho sosiál.

  1. Fó oportunidade ba feto sira partisipa iha dezenvolvimentu nasionál.
  2. Implementa lei violénsia doméstika.
  3. Membru Governu no deputadu/a la simu pensaun vitalisia.
  4. Saúde

Hadia kualidade servisu saude, distribuisaun aimoruk, salariu pesoal saude ho fasildade sira.

  1. Edukasaun
  2. Eskola obrigatóriu, kualidade, ho gratuitu too tinan 12. Tetum lian ofisiál no.1.
  3. Aprende Ingles atu tama ASEAN, partisipa iha komérsiu globál, ho kria pás iha mundu. Eskola vokasionál ho politéknika di’ak.
  4. Prepara joven Timor, lidera Timor-Leste ho mundu liu husi universidade ho politéknika.
  5. Prepara joven internasionál sira atu lori pás ho moris di’ak ba mundu liu husi universidade ho politéknika.
  6. Rekrutamentu estudante foun UNTL fo ba UNTL, laos Ministériu Edukasaun mak halu.
  7. Siguransa ho Defeza
  8. Siguransa ho defesa metin hanesan airin ba nasaun. F-FDTL ho PNTL tenki profesional ho imparsiál.
  9. PNTL halao servisu profesionál ho prevene violénsia.
  10. Hadia saláriu pessoál no halo fasilidade ba F-FDTL ho PNTL (kazerna, ida espesifiku)
  11. Solidariedade sosial osan idozo, veteranu, liman/ deficiente, bolsa inan kontinua.
  12. Turizmu
  13. Dezenvolve setór turizmu integradu ne’ebé liga ho komérsiu, indústria ho investimentu.
  14. Dezenvolve turismu komunitária.
  15. Energia ho Rekursu Mineral.
  16. Dada Kadoras mai Timor-Leste liu hosi negosiasaun kompetente ho Governu Austrália ho empreza operadór sira iha Tasi Timor.
  17. Insentiva (imposto kiik) ba kompainia sira atu dada kadoras mai Timor-Leste.
  18. Esplora rikusoin mineral hotu iha rai maran Timor tomak.
  19. Relasaun Internasional
  20. Hametin relasaun ho CPLP, ho g7+ ho halao programa servisu hamutuk atu loke servisu, promove

Edukasaun ho teknologia, turizmo, indústria ho komérsiu.

  1. Tama ASEAN atu promove komérsiu ho indústria, hasae kualidade edukasaun, kompetitividade, ho loke servisu.
  2. Promove pas iha mundu. Eduka jovem internasional sira atu lori paz ho moris di’ak ba mundu liu husi universidade ho politeknika.

Programa Save 2023 – 2028 Ekonomia ba moris di’’ak

  1. Loke servisu barak.
  2. Hasae produsaun agrikultura,indústria ho turismo.
  3. Funu hasoru korupsaun.
  4. Funu hasoru hamlaha.
  5. Reforma orsamentu estadu ho labele gasta osan arbiru deit.
  6. Hapara pensaun vitalicia.
  7. Nasaun ho rendimentu alto iha 2050.

Jornalista: Hortencio Sanchez

Editór : Zezito Silva

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!