iklan

DILI, HEADLINE

Maktoban Otélio Ote haloot ona iha Jardín Eroi Metinaru

Maktoban Otélio Ote haloot ona iha Jardín Eroi Metinaru

Jornalista no família sira tau ai-funan ba iha rate Saudozu Jornalista Seniór Otelio Ote, iha jardin dos Herois Metinaru, sabadu (02/05). Imajen Tatoli/Francisco Sony

DILI, 02 Maiu 2026 (TATOLI) – Matebian Otélio Ote, figura edukadora, mentór no inspiradór ida iha mundu jornalizmu, haloot ona iha Jardín Eroi Metinaru.

Serimónia fúnebre konta ho partisipasaun komunidade mídia iha Timor-Leste, inklui órgaun komunikasaun sosiál públiku no privadu, asosiasaun jornalista, família no entidade relevante sira seluk.

Komisáriu Konsellu Kombatente Libertasaun Nasionál Munisipiu Dili, Celestino da Silva. Imajen Tatoli/Francisco Sony

Komisáriu Konsellu Kombatente Libertasaun Nasionál Munisípiu Dili, Celestino da Silva, prosede leitura Dekretu Prezidente Repúblika (PR) númeru 53/2026, asinadu iha loron 30 Abríl, ne’ebé konsede onra funébre iha Semitéiru Jardín Eroi Metinaru ba Otélio Ote. Iha termu artigu 11 Konstituisaun, Estadu rekoñese no valoriza rezisténsia povu maubere kontra dominasaun estranjeira no nia kontribuisaun ba luta ba indepedénsia nasionál.

Dekretu ne’e bazeia ba Lei númeru 3/2006, 12 Abríl, kona-ba Estatutu Kombatente Libertasaun Nasionál, reafirma vontade omenajea esforsu no sakrifísuiu kombatente iha luta ba independénsia.

Prezidente Repúblika, tuir termu alínea f iha artigu 23 iha estatutu referidu, konsidera kontribuisaun matebian nian dezde 1987 iha área jornalizmu no iha formasaun jornalista, destaka nia impuortante kontributu ba luta libertasaun nasionál no ba dezenvolvimentu país nian.

Komisáriu ne’e afirma katak rekoñesimentu ne’e konstitui onra boot ba jornalista iha nasaun demokrátika. “Fó rekuiñesimentu ba jornalista sira katak, fatin ba ita-boot sira, la’ós ba ema rezisténsia sira de’it, maibé ho dedikasaun ninian ne’ebé Prezidente Repúblika dekreta”, nia hateten iha serimónia fúnebre iha Metinaru, ohin.

Prezidente interina Konsellu Imprensa (KI) Timor-Leste, Suzana Cardoso.

Iha okaziaun hanesan, Prezidente interina Konsellu Imprensa (KI) Timor-Leste, Suzana Cardoso, espresa profunda tristeza tanba lakon figura ida importante, amigu, profesór no inspiradór ida iha mundu jornalizmu.

“Maibé, iha tempu hanesan ita mós orgullu, tanba Estadu Timor-Leste fó onra boot ba nia, hodi deskansa iha Jardín Eroi no Mártir Pátria, iha fatin lulik ida-ne’e”, dehan.

Tuir nia, desizaun ne’e la’ós reprezenta de’it rekoñesimentu individuál, maibé simboliza inísiu husi maiór rekoñesimentu no valorizasaun, husi parte Estadu no Governu, ba kontribuisaun jornalista sira-nian luta ba lia-loos no ba dezenvolvimentu demokrasia iha país ne’e.

Reprezentante família

Reprezentante família, Constâncio Ote, manifesta agradesimentu ba Estadu, liuhusi Prezidente Repúblika, ba rekoñesimentu konsedidu, nomós ba Sekretaria Estadu Komunikasaun Sosiál (SEKOMS), ba Timor Post no parte hotu ne’ebé apoia bprosesu fúnebre ne’e.

Biografia matebian Otélio Ote

Naran Otélio Ote la’os foun iha mundu komunikasaun sosiál Timor-Leste. Jornalista sénior ida, dedika nia moris tomak hodi sai “lian ba lian la’ek sira”. La’ós de’it konta istória, maibé mós sai parte integrante husi istória dezenvolvimentu mídia iha país ne’e.

Matebian koñesidu nu’udar ema ida ne’ebé laran-di’ak, matenek, dixiplina, kalma no ho integridade ne’ebé aas. Durante nia karreira, liuliu iha Timor Post no iha mídia nasionál sira seluk, tantu imprime komu dijital, nia hatudu katak jornalizmu la’ós de’it profisaun ida, maibé hanesan misaun ida hodi buka no defende lia-loos ba interese públiku.

Jornalista no família sira tau ai-funan ba iha rate Saudozu Jornalista Seniór Otelio Ote, iha jardin dos Herois Metinaru, sabadu (02/05). Imajen Tatoli/Francisco Sony

Maski fizikamente nia laiha ona, ninia hanoin, koñesimentu, dedikasaun kontinua moris no espíritu jornalizmu, serve referénsia iha redasaun sira.

Matebian kontribui signifikativu ba formasaun joven, direta no indiretamente, ajuda prepara jerasaun foun iha área komunikasaun sosiál.

Otélio Ote moris iha loron 31 Dezembru 1969, iha Aldeia Nonquican, suku Bobometo, sub-rejiaun Oesilo, Rejiaun Administrativu Espesiál Oekusi Ambenu. Oan hosi Jacinto Ote (amtebian) no Madalena Pauf (matebian), husi uma lisan Elu Aluman. Nia husi maun-alin na’in-hitu.

Matebian Otélio Ote forma uma-kain ho Bendita dos Santos, husi aldeia Kabira Oan, suku Karau-Balu, postu administrativu Vikeke Vila, munisípiu Vikeke. Sira iha oan hamutuk nain-neen.

Karreira no kontributu

Durante iha okupasaun Indonézia, inisia nia karreira jornalístika iha tinan 1988 iha Suara Timor-Timur (STT). Sai korrespondente ba Televizaun RCTI no SCTV, iha 1993-1994, nomós kolaboradór AP TV 1998-1999 no NHK Japaun iha 1999.

Hala’o atividade kobertura bainhira Komandante Ein-Xefe Forsa Armada FALINTIL, Kay Rala Xanana Gusmão, hetan kaptura iha loron 20 Maiu 1992, hodi haruka mós ba mídia seluk iha estranjeiru. Kobertura ba atividade manifestasaun Dewan Solidaritas Mahasiswa Pemuda Pelajar Timor-Timur (DSMPPTT) iha Universitas Timor-Timur (UNTIM). Kobertura hodi reprezenta Timor-Leste iha enkontru internasionál ba Timor-Leste nia ukun rasik-an iha Oslo-Noruega, hodi habarani an lee petisaun estudante UNTIM nia ezijénsia hakarak atu ukun rasik-an.

Miltar sira haloot Saudozu Jornalista Seniór Otelio Ote, iha jardin dos Herois Metinaru, sabadu (02/05). Imajen Tatoli/Francisco Sony

Depoizde independénsia, iha 1999, hamutuk ho nia belun na’in-13 seluk harii jornál Timor Post. No hahú publikasaun edisaun dahuluk iha loron 29 Fevereiru 2000.
Huis 2000 to’o 2004, Otélio Ote hala’o knaar nu’udar jornalista, editór no Vise-Xefe Redasaun iha Timor Post. Entre 2005-2007, nu’udar Xefe Redasaun Timor Post, iha 2002-2009 asume knaar nu’udar editór iha Jornál Lifau Post, Tabloid A Bola no Teki Fashion. Iha 2004-2010, sai Xefe Redasaun iha Revista Lafaek (Care Internasionál) no Jornál Labarik.

Tinan 2011-2013 asume knaar nu’udar Diretór Timor Post no editór iha online WWW@ artistimor.com. Tinan 2014-2016 sai asesór mídia iha Sekretaria Estadu Komunikasaun Sosiál. Tinan 2017-2020, sai Xefe Redasaun TVE-T no Host ba Programasaun iha TVE-T. Tinan 2021-2022 koordenadór no mentór ba TV-Timor Post no sai editór ba jornál diáriu Timor Post. Tinan 2023-2025, assume kargu nu’udar Prezidente Konsellu Imprensa Timor-Leste.

Nia kontribuisaun mak iha 1999-2001 funda no sai koordenadór Asosiasaun Jornalista Timor-Leste (AJTL). Iha 2001-2010, assume knaar nu’udar Prezidente Sindikatu Jornalista Timor-Leste no iha 2002-2025 funda no sai formadór iha Sentru Formasaun Jornalizmu (SFJ) iha Timor Post nia mahon. Iha 2007, hamutuk ho belun Emanuel Braz funda jornál Dili Weekly, no kontribuisaun seluk tan.

Matebian envolve mós iha atividade klandestina ne’ebé organiza husi CNRT hodi halo mós kobertura iha IAETD (All-Inclusive Intra-East Timorese Dialogue) iha Wina, Austria.

Iha 2025, asume papél nu’udar Asesór Prinsipál Mídia iha Gabinete Prezidente Autoridade Rejiaun Administrativa Espesiál Oekusi Ambenu.

Otelio Ote hakotu iis ho idade 57, iha Ospitál Referénsia Oekusi, iha loron 28 Abríl 2026, pur volta tuku 03h35 madrugada, tanba sofre moras komplikadu.

Ho kontribuisaun hirak ne’ebé nia halo, Estadu Timor-Leste kondekora nia ho “Portfóliu Profisionál”.

Matebian iha motto ida ne’ebé nia kaer metin durante nia moris “Remata Hakerek Bainhira Ha’u Matan Taka”.

Jornalista: Nelson de Sousa

Editora: Maria Auxiliadora 

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!