iklan

HEADLINE, SAÚDE

Pasiente na’in-sanulu daudaun ne’e baixa iha Ospitál Lahane

Pasiente na’in-sanulu daudaun ne’e baixa iha Ospitál Lahane

Ospitál dr. António de Carvalho Lahane. Imajen Tatoli/António Gonçalves

DILI, 05 Maiu 2025 (TATOLI)—Diretór Servisu Apoiu Diagnóstiku no Terapéutiku, Vidal de Jesus Lopes, hateten oras ne’e daudaun pasiente na’in-sanulu (10) mak baixa iha Ospitál dr. António de Carvalho Lahane.

“Situasaun agora daudaun la’o ne’e ita sempre buka solusaun alterativa sira-ne’e mak agora ita utiliza ona Ospitál dr. António de Carvalho Lahane. Agora, pasiente na’in-10 mak baixa iha ne’ebá,” Vidal de Jesus Lopes, dehan ba jornalista sira, iha nia kna’ar fatin, HNGV, Bidau, segunda ne’e.

Nia esplika, pasiente sira-ne’e HNGV transfere ba Lahane tanba iha ospitál nasionál rasik overload hela. Tan ne’e, Konsellu Diretivu foti desizaun transfere pasiente bá Lahane liuliu pasiente moras pulmaun sira-ne’ebé maioria vias respiratória.

“Ami  mós halo akordu ho Servisu Saúde Munisípiu Dili atu nakloke hodi utiliza moras sira-ne’ebé mak bainhira iha HNGV haree pasiente sira ho kondisaun kamaan, ami bele halo transferénsia bá iha Sentru Saúde Formosa no Vera-Krúz  hodi halo tratamentu iha-ne’ebá,” nia haktuir.

Antes ne’e, Vise Primeiru-Ministru no Ministru Koordenadór Asuntu Sosiál no Ministru Dezenvolvimentu Rurál no Abitasaun Komunitária, Mariano Assanami Sabino, hala’o vizita emerjénsia ba HNGV hodi haree direta labarik sira iha sala pediatria maioria nakonu, nune’e nia deside sei aprezenta bá Konsellu Ministru atu buka solusaun ba sala pediatria iha HNGV.

“Ha’u simu informasaun sira-ne’e husi doutór sira iha HNGV katak labarik sira moras tama iha ospitál númeru sa’e mak’as, entaun kama iha HNGV ne’e la sufisiente atu akumula hotu labarik sira atu hala’o baixa,” Assanami hateten.

Nia haktuir, parte HNGV mós arranja korredór hodi tau labarik sira iha-ne’ebá maibé kontinua nakonu.

“Ita haree situasaun ne’e, la’ós problema sira-nian, maibé problema Estadu no nasaun nian, tanba ne’e ita presiza duni atu loke tan fatin luan ba labarik sira. Más, posibilidade depoizde Konsellu Ministru mai ne’e, ha’u sei aprezenta no haree mak fatin ne’ebé mak urjente atu ita labele husik hela labarik sira iha korredór iha li’ur sira-ne’e,” nia konklui.

Jornalista: Felicidade Ximenes

Editór: Xisto Freitas da Piedade

 

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!