DILI, 04 Juñu 2025 (TATOLI)-Governu liuhosi Ministériu Edukasaun (ME) no Sekretáriu Estadu Ensinu Sekundáriu no Ensinu Tékniku Vokasionál, hamutuk ho Diretór Ensinu Sekundáriu Tékniku Vokasionál (ESTV) otelaria no turizmu Palembang Indonézia diskute pilár fundamentál rua.
Sekretáriu Estadu Ensinu Sekundáriu no Ensinu Tékniku Vokasionál, Domingos Lopes Lemos, informa liuhosi semináriu nasionál “Investimentu iha Ensinu Tékniku-Vokasionál atu Hariku Kresimentu Ekonómiku liuhusi Jestaun Rekursu Marítimu no Kafeikultura”.
“Ita diskute pilár fundamentál rua ba ita-nia dezenvolvimentu sustentável mak rekursu marítimu no kafeikultura. Timor-Leste ho ninia tasi-ibun naruk no rai fértil, poténsia boot iha setór sira-ne’e. Maibé, atu poténsia ne’e bele sai prosperidade no kresimentu ekonómiku, ita presiza forsa traballu ida ne’ebé kualifikadu, inovativu no preparadu ba dezafiu iha sékulu XXI”, Sekretáriu Estadu dehan ba jornalista sira iha salaun INFORDEPE Balide, kuarta ne’e.
Governante ne’e hatutan ESTV iha papel kruziál. ESTV la’ós de’it dalan ba empregu maibé baze ba sustentabilidade dezenvolvimentu nasionál.
“Ho ita-nia investimentu iha ESTV, ita investe diretamente iha ita-nia joven sira-nia kualidade, kapasita sira ho koñesimentu prátiku no abilidade téknika sira ne’ebé presiza atu transforma ita-nia ekonómia. Ohin ita sei iha oportunidade atu aprende husi esperiénsia no koñesimentu husi oradór konvidadu sira. Reitór, Mateus de Jesus husi ETCI, sei fahe ninia koñesimentu kona-ba konservasaun no kultivu kafé atu mellora komunidade Ermera nia moris di’ak”, dehan tan.
Tuir nia, kafeikultura la’ós de’it setór agrikultura ida maibé parte husi ita-nia identidade no fonte sustentabilidade importante ba família. Ninia refleksaun sira sei importante tebes atu garante ita-nia kafé kontinua buras no fó benefísiu ba ema hotu.
Nia hatutan: “Ita-nia rekursu marítimu boot sira hatudu promesa boot ida. Señor Kuntjoro Basuki sei lori ninia esperiénsia husi Jember kona-ba esplorasaun no jestaun ba rekursu tasi no peska hodi hasae bem estar komunidade, oinsá jere ita-nia tasi, determina sustentabilidade no kbiit aproveita benefísiu ekonómiku sira”.
Nia katak, futuru presiza iha Empoderamentu Edukasaun ba eskola sira nune’e mellora kualidade edukasaun.
“Atu ita-nia instituisaun ensinu tékniku-vokasionál bele forma efetivamente profisionál futuru sira-ne’e, maka empoderamentu edukasaun nu’udar guia ida ba jestaun no lideransa eskola maka fundamentál. Atu garante katak programa ESTV relevante no atrativu ba joven sira, Señor Adi Perdana husi Palembang sei fahe estratéjia dezenvolvimentu eskola vokasionál sira atu aumenta estudante sira-nia interese. Atrai no mantein talentu ba edukasaun tékniku-vokasionál maka dezafiu ida ne’ebé ita presiza ultrapasa hodi harii forsa traballu ida ne’ebé metin”, nia garante.
Ida-ne’e prioridade ba eskola tékniku vokasionál sira tantu privadu no públiku sira iha Timor-Leste.
Kuncoro Basuky husi eskola vokasionál peska iha Jember-Indonézia, fahe nia esperiénsia kona-ba oinsá loke eskola sekundária tékniku vokasionál.
“Ha’u sente onradu bele tuir no fahe ha’u-nia esperiénsia kona-ba oinsá Indonézia harii ensinu vokasionál. Hanesan iha Indonézia vokasionál forte, vokasionál maka’as, Indonézia maka’as. Ida-ne’e mak espíritu ne’ebé ita sei lori no fahe iha ne’e. Ami fiar katak liuhusi hametin ensinu profisionál, Timor-Leste mós sei sai boot”, katak nia.
Nia dehan sei hamutuk ho Timor, akompaña dezenvolvimentu edukasaun vokasionál. “Ami prontu apoia Timor-Leste iha diresaun ida ne’e. Ho esperiénsia liu tinan 25 hodi jere eskola vokasionál sira iha setór mariña no peskas, Maromak hakarak, ami fahe saida maka ami iha no halo ho Sekretariu Estadu no parseiru sira hotu iha Timor-Leste”, tenik.
Basuky afirma, edukasaun vokasionál—liuliu eskola vokasionál sira tenke sai solusaun loloos ba dezenvolvimentu rekursu umanu iha Timor-Leste. Indonézia, alvu klaru: 30% de’it hosi estudante sira ba eskola sekundária, no 70% ba eskola vokasionál sira.
Tanbasá mak nuneʼe? Tanba bazeia ba levantamentu globál ida, nasaun sira ne’ebé fó prioridade ba edukasaun profisionál, bazeia ba kompeténsia, rejiaun, no indústria, sei dezenvolve lalais liu no bele hatán ba dezafiu sira tempu nian, katak nia.
“Ha’u otimista katak karik implementa estratéjia ne’e, Timor-Leste sei sai nasaun ida ne’ebé boot no independente iha jestaun ba ninia rekursus umanu”, nia konklui.
Notísia relevante: Estudante maiória la interrese asesu eskola ensinu Tékniku Vokasionál
Jornalista : Osória Marques
Editora : Rita Almeida




