iklan

DILI, HEADLINE

EUTL husu Tribunál Rekursu deklara konstitusionalidade Lei Pensaun Mensál Vitalísia 

EUTL husu Tribunál Rekursu deklara konstitusionalidade Lei Pensaun Mensál Vitalísia 

Estudante Universitáriu Timor-Leste (EUTL) hala’o konferénsia ba imprensa hodi husu Tribunál Rekursu deklara konstitusionalidade ba lei númeru 7/2025, 29 Setembru, ne'ebé halakon Lei Pensaun Mensál Vitalísia. Imajen TATOLI/Osória Marques

DILI, 07 Novembru 2025 (TATOLI)—Portavóz Estudante Universitáriu Timor-Leste (EUTL), Natalino Nunes Martins husu ba Tribunál Rekursu atu deklara konstitusionalidade ba Lei Pensaun Mensál Vitalísia ba públiku.

“EUTL husu Tribunál Rekursu deklara konstitusionalidade ba lei númeru 7/2025, 29 Setembru, ne’ebé halakon Lei Pensaun Mensál Vitalísia ne’e,” Portavóz Natalino dehan ba jornalista sira iha Universidade Nasionál Timor Lorosa’e (UNTL), Kaikoli, Dili, Sesta ne’e.

Portavóz dehan relativamente ho revogasaun Lei Pensaun Mensal Vitalísia (LPMV) ne’ebé sai polémika, iha-ne’ebé eis ministru no deputadu sira hatama pedidu fiskalizasaun abstrata susesiva ba Tribunál Rekursu hodi haree kestaun legalidade tanba benefisiáriu sira lamenta ho revogasaun ne’e no konsidera inkonstitusionál.

Nune’e mós, estudante Nelson da Silva Sure informa hafoin PR promulga tiha revogasaun ba LPMV, iha benefisiáriu sira husi eis deputadu no eis titulár órgaun soberanu sira hamutuk ema na’in tolunulu (30) husu Tribunál Rekursu atu halo fiskalizasaun abstrata susesiva ba lei revogasaun refere liuhusi Provedoria dos Direitos Humanos e Justiça (PDHJ) iha 24 fulan-Outubru, konforme artigu 150 K-RDTL hateten.

“Ita hotu hatene katak antes ne’e mós iha benefisiáriu balun halo interpretasaun oioin ba revogasaun lei LPMV ho razaun rua katak, primeiru, lei foun ne’e labele halakon direitu adkiridu tanba konfiansa, protesaun no armónia sosiál no segundu, lei ne’e labele aplika ba kotuk tanba viola prinsípiu naun-retroatividade iha K-RDTL, maibé razaun refere la konsege konvense PN no PR. Ikusmai, PN aprova no PR promulgadu,” nia akresenta.

Notísia relevante: Ramos-Horta: Revogasaun ba Lei Pensaun Vitalísia la presiza haruka ba Tribunál

Tanba ne’e mak EUTL hakarak alerta ba públiku no liuliu Tribunál Rekursu katak tuir doutrina no direitu adkiridu mak nu’udár direitu ne’ebé ema ida hetan ona hafoin kumprimentu ba kritériu legál-normativu. Direitu ne’e adkire antes mudansa ba norma ne’ebé fó fatin ba indivíduu ida atu hetan direitu referidu.

“Ita hatene katak LPMV mak durante ne’e regula benefísiu no regalia neʼebé fó ba eis-deputadu no eis-titulár órgaun soberanu sira. Bainhira EUTL hamutuk ho kamada sosiál halo asaun-masa, PN no PR revoga tiha lei referida. Maíbé, benefisiáriu sira kontinua buka dalan oioin, hakarak atu mantein nafatin direitu adkiridu ka benefisiu refere. Signifika, sira hakarak atu lei foun ne’e labele halakon sira-nia direitu atu sira kontinua simu pensaun mensál no goza direitu regalia sira to’o mate alias aldeia la fila,” nia dehan.

Sure hateten EUTL la konkorda argumentu referidu no hakarak esplika ba públiku no liuliu ba Tribunál.

“Direitu adkiridu la’ós direitu absolutu no inerente iha indivíduu ida. Direitu refere la’ós fundamentál, maibé konsede ka fó liuhusi lei espesífika neʼebé PN hamosu iha 2006, 2007 no altera iha 2017. Ita labele asegura direitu adkiridu indivíduu ida nian, enkuantu sorin-seluk povu barak maka sei moris ki’ak, terus no susar,” nia tenik.

Nia hatutan, direitu ba pensaun mensál vitalisia la’ós direitu fundamentál. Estruturalmente, pensaun mensál vitalísia la hakerek iha Konstituisaun RDTL. Direitu fundamentál ne’e hakerek iha títulu II, III iha parte II hosi K-RDTL. Aleinde ne’e, direitu fundamentál sira mós konsagra dispersamente iha K-RDTL no analogamente iha lei sira seluk.

“Bainhira ita lee didi’ak, pensaun mensál vitalísia la’ós tama iha kategoria direitu fundamentál. Ami lee didí’ak ona katak lei foun ne’e tenke revoga totál duni PMV. Signifika, lei ne’e tenke aplika retroativamente. Tanba ami haree katak lei ne’e la kontra prinsípiu naun-retroativadade neʼebé regula iha n.º 2 artigu 24.° K-RDTL. Buat ne’ebé loos maka artigu refere ko’alia kona-ba restrisaun ba direitu fundamentál sira,” Sure subliña.

Sure akresenta EUTL nia pozisaun maka hakarak hateten ba TR hodi deklara konstituisionál ba revogasaun LPMV tanba revogasaun ba lei referida la viola K-RDTL.

“Ami mós alerta ba komité baze universitáriu, movimentu sosiál no povu tomak kontinua organiza aan, diskusaun, foku no másima vijilánsia ba TR. Atu kontinua reziste, ita tenke vijilánsia atu TR bele deklara kontitusionalidade lalais ba lei sitada, atu ita bele halakon totál pensaun mensál vitalísia iha Timor-Leste. Se desizaun TR mak la tuir ezijénsia EUTL no povu maubere nian maka EUTL ho povu maubere sei tun ba batalla iha tribunál oin,” nia informa.

Jornalista: Osória Marques

Editór: Xisto Freitas da Piedade

 

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!