iklan

HEADLINE, LIQUIÇÁ, MUNISÍPIU

Inan-aman Mau-karo 305 motiva jerasaun Leokopa kontinua reziste

Inan-aman Mau-karo 305 motiva jerasaun Leokopa kontinua reziste

Serimónia transladasaun restu mortál saudozu Mau-Karo '305' no saudozu sira seluk iha suku Metagou, Postu Administrativu Bazartete, Munisípiu Liquiçá, sábadu (14/11). Imajen TATOLI/Evaristo Soares Martins

LIQUIÇÁ, 14 novembru 2020 (TATOLI)Hafoin rona informasaun kona-ba Komandante Mau-Karo 305 mate iha batalla, inan-aman saudozu ne’e motiva jerasaun uma-lisan Leokopa kontinua reziste hasoru inimigu.

Felix da Conceição (matebian) no Aurora de Araujo (matebian) nu’udar inan-aman rasik hosi saudozu Mau-Karo ne’ebé koñesida ho naran Komandante Tigre Fronteira.

Alin hosi saudozu Mau-Karo 305, Vicente da Conceiçao ‘Railos’, haktuir dezde funu 1975 to’o hakotu peregrinasaun, saudozu la hamutuk ho uma-lisan Leokopa.

Ho prinsípiu defende ukun rasik-an, saudozu ninia inan-man tenke simu konsekuénsia hodi desterra ba Atauro.

Persegisaun no intimidasaun oinoin hasoru uma-lisan Leokopa iha tinan 1990, liuliu jerasaun Felix no Aurora tanba inimigu sira konsidera iha ligasaun metin ho ai-laran, maibé jerasaun ne’e la hakiduk hodi kontinua troka-malu bainhira ida mate iha batalla.

Railos konta tuir, bainhira ninia inan-aman simu informasaun katak Mau-Karo mate iha loron 20 outubru 1990, sira na’in-rua foti desizaun koletiva no husu ba oan sira mak bele troka saudozu ninia fatin.

“Sira husu karik entre ami sé maka bele troka nia, entaun momentu ne’ebá ha’u-nia maun Alberto da Conceção ‘Mau-Karo 2o’ tanba nia hanesan ema badiu tún-sa’e, nia mak foti liman hodi hateten ba ferik no katuas katak ha’u mak ba uluk,” Railos haktuir istória liuhosi serimónia transladasaun restu mortál saudozu Mau-Karo 305 no saudozu sira seluk, sábadu ne’e, iha suku Metagou, postu administrativu Bazartete, Munisípiu Liquiçá.

Momentu ne’ebá la’ós Mau-Karo 2o mak sai ba mesak, maibé lubuk ida mak halai ba ai-laran hanesan Augusto Mouzinho, Teti Dias (matebain) hodi kontinua reziste kontra okupasaun Indonézia.

Ho desizaun ne’ebé família foti halo persegisaun inimigu hasoru Felix no Aurora maka’as liután.

“Maske ita laiha ligasaun ho ai-laran maibé persegisaun no intimidasaun ba ferik no katuas, tanba ne’e mak ha’u-nia perspetiva katak saida maka forsa inimigu sira halo ba ami hanesan motivasaun,” nia katak.

Inan-aman saudozu enkoraja oan sira atu lalika preokupa ho sira nia moris, maibé tenke nafatin defende nafatin saudozu ninia prinsípiu to’o jerasaun mohu hosi uma-lisan Leokopa.

Ho istória ne’e, Railos hakarak konvida rezisténsia, kaixa klandestina no juventude rezisténsia, uma mane no mane foun sira hodi koñese uma-lisan Leokopa liuhosi serimónia transladasaun restu mortál ne’e.

Mau-Karo, ne’ebé mai husi nu’udar família agikultór, moris iha loron 27 maiu 1956, iha suku Metagou, Assorlema, postu administrativu Bazartete, munisípiu Liquiça no mate iha batalla hasoru militár Indonézia iha área Ainaro iha loron 20 outubru 1990.

Mau-Karo ‘Tiga Nol Lima’ nu’udár oan mane dahuluk ho nia alin na’in-sia mak hanesan: Francisco da Conceição (matebian), Martina da Conceição, José da Conceição, Vicente da Cruz da Conceiçao dos Santos ‘Railos’, Alberto da Conceição Mau-Karo-II (matebian), Domingos da Conceição dos Santos, João da Conceição (matebian), Domingas da Conceição (matebian) no Felisberta da Conceição.

Iha serimónia ne’e translada restu mortál Mau-Kaso, Mau-Karo 2o, Sadia Mesak, Tuir Hadomi, Laran Kiik, Karlele, Mau-Reha no Ba-Mai.

Partisipa husi Ministru Asuntu Parlamentár no Komunikasaun Sosiál Francisco Jerónimo, Sekretáriu Estadu ba Asuntu Libertasaun Nasionál Gil da Costa Monteiro ‘Oan Soru’, Xefe Estadu Maiór Jenerál FALINTIL-Forsa Defeza Timor-Leste (F-FDTL), Brigadeiru Jenerál Falur Rate Laek no Xefe Estadu Maiór, Koronél Calisto dos Santos ‘Coliati’,  veteranu sira inklui família saudozu sira.

Jornalista: Evaristo Soares Martins

Editora: Julia Chatarina

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!