Top

Xina fó-sai ‘kontramedida’ hafoin sansaun komersiál husi EUA

Membru sira hosi Ezérsitu Libertasaun Populár nian kaer bandeira EUA nian no bandeira Xinés nian antes Prezidente EUA nian Donald Trump nia to'o ba serimónia benvindu nian iha Salaun Boot Povu nian iha Pekin, Xina, iha loron 14 fulan-Maiu tinan 2026. Imajen ne’e foti Reuters/Evan Vucci/CNA.

DILI, 05 Agostu 2026 (TATOLI) – Xina anunsia restrisaun sira ba esportasaun drone bá Estadu Unidus Amérika (EUA) no hatama empreza neen iha lista negra iha loron-kuarta, 5 Agostu hodi hatán ba sansaun komersiál sira ne’ebé mak Washington impoin tanba preokupasaun sira kona-ba traballu forsadu no seguransa nasionál.

Movimentu ne’e akontese loron balun hafoin EUA impoin tarifa foun sira ba Xina no nasaun 59 seluk, aumenta ba série medida komersiál sira.

Asaun sira hosi Estadu Unidus Amérika “prejudika maka’as direitu no interese lejítimu Xina nian,” hatete hosi porta-vós hosi Ministériu Komérsiu nian liuhusi nota imprensa.

“Xina bele foti de’it kontramedida nesesáriu sira hodi hatán, inklui hametin kontrolu esportasaun nian ba drone sira, no sira-nia komponente xave sira no teknolojia ba EUA.”

Medida sira Pekin nian inklui mós suspende inspesaun akompañamentu fábrika nian hosi órgaun sertifikasaun xinés sira, hatama iha lista negra empreza sira hosi teste konformidade norte-amerikanu nian, no lansa investigasaun seguransa nasionál nian ba importasaun impresora no mákina kopiadór eskritóriu nian, haktuir hosi ministériu.

Ida-ne’e mós impoin sansaun sira ba empreza norte-amerikanu neen, inklui empreza bioteknolojia Applied DNA Sciences no empreza peskiza jeosiénsia nian Stratum Reservoir, bandu organizasaun no indivídu sira iha Xina atu “halo tranzasaun relevante sira, kooperasaun, ka atividade sira seluk ho sira.”

Entidade neen ne’e “ajuda no apoia ona sansaun ilegál sira hosi Estadu Unidus relasionadu ho Xinjiang; natureza hosi sira-nia asaun sira maka aat tebes,” hatete hosi Ministériu Komérsiu nian.

Organizasaun Nasaun Unidas alerta ona kona-ba eventuál krimi sira hasoru umanidade iha rejiaun Xinjiang ne’ebé maka alvu ba minoria uigur – akuzasaun sira ne’ebé maka Xina nega ho vejemente.

Responsável aas hosi komérsiu Xina nian, He Lifeng, hatudu “preokupasaun maka’as” ba reprezentante Komérsiu norte-amerikanu nian, Jamieson Greer, iha konvokatóriu ida kona-ba restrisaun sira foin lalais ne’e, fó-sai hosi Ajénsia Notisioza Xina nian, Xinhua.

Xina akuza mós EUA iha semana liubá hodi buka “suprime” empreza xineza sira, hafoin Washington bandu importasaun hosi robó humanoide no ain-haat ne’ebé fábrika iha estranjeiru iha movimentu ida ne’ebé ketak hosi tarifa foun sira.

Xina no EUA pasa tinan kotuk barak liu envolve iha funu komersiál ne’ebé maka aumenta maibé hetan trégua bainhira Prezidente EUA Donald Trump ho nia omólogu xinés Xi Jinping hasoru malu iha Outubru liubá.

Tarifa ikus liu hosi EUA hasoru Xina no parseiru komersiál sira seluk. Maske nune’e, ameasa ona trégua ne’e, ho Pekin aviza ba Washington atu labele halo funu komersiál.

Fonte: CNA/Xinhua
Publisidade

Leave a Reply

Latest Post

error: Content is protected !!