Top

Ramos-Horta dezloka ba Singapura atu partisipa Simeira Seguransa Ázia ba da-23

Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta dezloka ba estranjeiru. Imajen Mídia PR

DILI, 29 Maiu 2026 (TATOLI)—Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta, sesta ne’e, dezloka ba Singapura atu partisipa iha Simeira Seguransa Ázia nian ba da-23, ne’ebé koñesidu ho naran Diálogu IISS Shangri-La.

Simeira ne’e rekoñesidu nu’udar forum primeiru ba diálogu defeza no seguransa iha rejiaun Azia-Pasifiku, halibur hamutuk ofisiál seniór sira Governu nian, ministru defeza sira no peritu seguransa sira husi mundu tomak hodi ko’alia kona-ba dezafiu krítiku sira ba seguransa rejionál no internasionál nian.

Bainhira to’o iha loron 29 fulan-Maiu, sei hala’o enkontru bilaterál ho Prezidente Vietname, To Lam, ho objetivu atu hametin lasu diplomátiku no esplora área sira kooperasaun mútua.

Iha loron 30 fulan-Maiu, Prezidente Ramos-Horta sei marka prezensa iha abertura Simeira Seguransa Azia ba da-23.

Sesaun plenária sira sei kobre tópiku sira kona-ba estratéjia Estadu Unidu nian ba dame iha Indo-Pasífiku, prioridade sira iha paizajen estratéjiku sira-ne’ebé muda iha Ázia, perturbasaun seguransa marítima Ázia nian, ameasa seguransa transrejionál sira, hamutuk ho sesaun espesiál sira-ne’ebé aborda jestaun ameasa sira ba estabilidade estratéjiku, hasa’e seguransa iha Ázia no konstrusaun ba rezislénsia defeza-industriál.

Prezidente Ramos-Horta sei hato’o Diskursu Espesiál ida kona-ba mediasaun no rezolusaun konflitu iha mundu ne’ebé fraturadu ohin loron, hodi fahe nia esperiénsia pesoál serbisu hodi halibur parte sira-ne’ebé iha konflitu hamutuk iha esforsu ruma ba rezolusaun konflitu nian.

Diskursu ne’e sei tuir ho sesaun pergunta no resposta ne’ebé modera husi Sir John Chipman KCMG, Prezidente Ezekutivu husi Institutu Internasionál ba Estudu Estratéjiku (IISS).

“Timor-Leste mai la’ós de’it atu aprende maibé mós atu kontribui, inspira husi ita-nia jornada rasik husi konflitu ba pás, defeza demokrasia no transformasaun nasaun ida. Ha’u sente onradu atu fila-fali mai iha Diálogu IISS Shangri-La hodi hato’o Diskursu Espesiál kona-ba mediasaun konflitu iha ita-nia mundu ne’ebé fraturadu. Diálogu ida-ne’e mak fatin ba debate kona-ba futuru estratéjiku Ásia nian,” Ramos-Horta hateten antes dezloka ba Singapura.

Nune’e mós iha loron 30 fulan-Maiu, Prezidente mós sei hasoru malu ho  Florian Hahn, Ministru Estadu iha Gabinete Negósiu Estranjeiru Federál Repúblika Federál Alemaña nian, hodi aprofunda relasaun bilaterál entre Timor-Leste no Alemaña.

Timor-Leste espresa nia apoiu ba kandidatura Alemaña nian ba kadeira la permanente iha Konsellu Seguransa Nasoens Unidas nian, enkuantu Alemaña apoia Timor-Leste nia preparasaun ba prezidénsia ASEAN nian iha tinan 2029.

Iha loron 31 fulan-Maiu, prezidente sei hasoru malu ho Richard Lloyd Parry, Editór Ázia ba The Times no The Sunday Times, tuir ho reuniaun ho Zach Du Chao no Hong Nguyen Suong husi The Victory Group.

Iha parte lorokraik, Prezidente Ramos-Horta sei sai husi Singapura ba Jakarta, iha ne’ebé nia sei hato’o palestra lideransa ba da-haat iha Eskola Governu ERIA iha loron 02 fulan-Junu, molok fila hikas mai Dili iha loron 03 fulan-Juñu tinan 2026.

Jornalista : Hortêncio Sanchez

Editór        : Cancio Ximenes

Publisidade

Leave a Reply

Latest Post

error: Content is protected !!