DILI, 11 juñu 2024 (TATOLI)—Parlamentu Nasionál (PN), tersa ne’e, liuhusi reuniaun plenária aprova projetu-lei númeru 7/VI(1a)-Prezidénsia no Protokolu Estadu iha finál globál ho votu a-favór 59, kontra 0 no abstensaun ida (1).
“Nune’e, projetu-lei ne’e pasa,” Prezidente Parlamentu Nasionál (PPN), Maria Fernanda Lay, fó sai iha sala plenária Parlamentu Nasionál.
Ho nune’e, PPN fó hikas projetu-lei ne’e ba komisaun B trata asuntu Negósiu Estranjeiru no Defeza ho Seguransa atu halo redasaun finál ba projetu-lei ne’e, hafoin envia ba Prezidente Repúblika mak iha kompeténsia eskluziva hodi promulga.
Tuir testu orijinál projetu-lei ne’e iha nia espozisaun motivu katak, laiha ordenamentu jurídiku nasionál ba rejime jurídiku relativa ho organizasaun serimónia ofisiál no mós regula relasionamentu protokolár ba alta entidade públika iha serimónia Estadu no dixiplina funsionamentu protokolu Estadu.
Realizasaun serimónia ofisiál durante tinan 20-resin ona hetan esperiénsia nesesáriu hodi identifika problema, nune’e projetu-lei ne’e ho objetivu atu rezolve.
Definisaun relasionamentu protokolár ba diferensa autoridade prezente iha serimónia ofisiál eszresaun plurasimu polítiku, sosiál no kulturál hanesan únika realidade nasionál, ho razaun ne’e ho sériu impoen aprovasaun rejime jurídiku ida kona-ba mateira orienta hodi garante efikásia organizasaun serimónia protokolár nu’udar espresaun propria dignidade Estadu.
Iha kapítulu dahuluk, prinsípiu jerál iha artigu dahuluk ho nia objetu husi prezente lei dispoen kona-ba relasionamentu protokolár ba titulár altu kargu públiku, nso mós artikulasaun relasionamentu protokolár refere númeru anteriór protokolu Estadu ho rejime protokolár espesiál, hanesan protokolu no serimoniál diplomátiku, militár no seguransa, rejime viajen ofisiál, onra militár no deklarasaun lutu nasionál.
Prezente lei ne’e ninia ámbitu aplikasaun iha territóriu nasionál inklui iha misaun diplomátika no konsulár repúblika demokrátika Timor-Leste iha esteriór.
Iha projetu-lei ne’e regula mós serimónia protokulu Estadu ba órgaun soberania haat, no mós entidade sira seluk ba alta entidade estranjeiru no internasionál iha tratamentu protokolár no entidade diplomátika, ba mós autoridade lokál, autoridade relijozu, autoridade universitáriu, sosiedade sívil.
Lei ne’e ko’alia mós kona-ba vizita Estadu husi xefe Estadu estranjeiru no vizita ofisiál husi xefe Governu estranjeiru, membru Governu no kargu aas husi organizasaun internasionál no administrasaun Estadu estranjeiru.
Enkuantu, projetu-lei ne’e iha artigu hamutuk 39 hosi Kapítulu I Prinsípiu jerál ho nia artigu neen (6), Kapítulu II Presedénsia ho artigu rua (2).
Kapítulu III Serimónia Protokolu Estadu, Sesaun I Órgaun Soberania ho artigu 11, Sesaun II Entidade sira seluk ho artigu 10.
Kapítulu IV Vizita ho artigu haat, Kapítulu V ho artigu rua, Kapítulu VI ho artigu ida, Kapítulu VII Dispozisaun tranzitória no finál ho artigu tolu.
Projetu-lei ne’e aprezenta husi deputadu proponente Duarte Nunes, Domingos Augosto ‘Deker’, Patrocínio dos Reis Fernandes (CNRT), Manuel Noronha (PD) no António Verdiál de Sousa (KHUNTO).
Jornalista : Nelson de Sousa
Editór : Cancio Ximenes




