iklan

INKLUZAUN SOSIÁL, SOSIEDADE SIVĺL

PM Xanana husu joven sira esplora nafatin Tais iha mundu

PM Xanana husu joven sira esplora nafatin Tais iha mundu

Inan Feton ida soru hela tais tradisionál bainhira partisipa atividade Feira Natal 2025, hahú loron 6 to'o 7 fulan-ne'e iha resintu edifísiu Fundasaun ALOLA iha Maskariñas Dili 06 Dezembru 2025. Foto TATOLI/ Antonio Daciparu

 

DILI, 31 Janeiru 2026 (TATOLI) – Iha eventu Fashion Runway ho nia tema ‘Ha’u Tais  ba Ha’u  rain’, Primeru-Ministru, Xanana Gusmão, husu joven sira atu mantein esplora Tais iha mundu tanba Tais mak identidade Timor-Leste.

“Eventu ida-ne’e diak tebes, tanba joven sira esplora ita-nia identidade atu labele haluha ita-nia identidade, atu nune’e ba rai-li’ur ruma karik ita uza Tais ema koñese ona katak ita husi Timor-Leste,” Xanana hato’o iha Sentru Konvensaun Dili (CCD, sigla portugés), sábadu ne’e.

Xefe Governu, enkoraja mós joven sira tenke esforsu hodi amostra hotu Tais, tanba iha diferensa husi fatin idaidak iha étnia 30-resin.

Primeiru-Ministru, Kay Rala Xanana Gusmão. Imajen TATOLI/António Daciparu.

Xanana, salienta Tais hola parte iha país ne’e nia identidade, presiza tebes ema hotu  nia esforsu liuliu joven sira esplora nafatin hodi labele haluha.

Hodi husu hadi’a kualidade tanba Tais mahar ema ladun gosta uza tanba rai-manas no todan.

Tais iha beleza, iha valór ekonómiku no sosiál

Iha fatin hanesan, Jestór Surik Timor Modeling Agency , Epifânio Fernandes Xavier,  hateten, hili tema ba  eventu ne’e no nia sentidu la’ós de’it kona-ba Tais nu’udar roupa tradisionál maibé reflete mós sai identidade no  istória, mak liafuan husi avo sira, “Mak símbolu ida husi ita-nia rai, ita-nia kultura, no ita-nia moris nu’udar ema timoroan”.

“Ha’u Tais ba Ha’u Rai” hatete katak ita sente orgullu ba ita-nia kultura. Iha mundu globál ne’ebé mudansa la’o lalais, kultura tradisional bele lakon se la iha jerasaun foun ne’ebé hakarak aprende, prezerva, no promove nia valór. Tais Timor mak prova ida katak ita-nia kultura iha forsa, iha beleza, no iha valór ekonómiku no sosiál”.

Tuir Nia, arte, moda, no kultura bele la’o hamutuk. Model sira la’ós de’it halo dezfile, maibé mós sai nu’udar embaixadór  kultura hodi hatudu ba mundu katak Timor-Leste iha rikeza ida-ne’ebé labele kópia.

Iha kontextu turizmu, komérsiu, indústria kreativa no dezenvolvimentu juventude, Tais bele sai hanesan ponte ida-ne’ebé liga kultura ho ekonomia.

“Ida-ne’e presiza apoiu husi Governu, setór privadu no komunidade. Tanba ne’e, ami apresia tebes ita-boot sira-nia esforsu atu fó atensaun ba setór kultura no kreativu iha Timor-Leste,” nia realsa.

Dezeñadór Surik Timor Modeling Agency, Thomas Pereira, reforsa, nia foti Tais hodi halo modelu oin ba roupa tanba Tais mak identidade kultura no patrimóniu país ne’e nian.

Notísia relevante:TL selebra Loron Nasionál Tais ho “Ho Tais, Hametin Ita-nia Identidade Nasionál”

Jornalista: Nelson de Sousa

Editór: Rafael Ximenes de A. Belo

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!