iklan

BOBONARU, HAKBESIK

Soru-tais, harii moris: Feto Lourba sira promove kultura no ekonomia

Soru-tais, harii moris: Feto Lourba sira promove kultura no ekonomia

Atividade soru-tais iha suku Lourba, postu administrativu Bobonaru. Foto Tatoli/ Sergio da Cruz

BOBONARU, 11 Juñu 2026 (TATOLI) – Entre fiu no kabas ne’ebé tein ba tais tradisionál, feto sira iha suku Lourba, munisípiu Bobonaru, la’o hela ho mehi ida atu hadomi no prezerva sira-nia kultura, enkuantu buka dalan atu hasa’e moris ekonomia família.

Besik tinan ida ona, grupu soru-na’in sira iha suku ne’e hahú dezenvolve atividade soru-tais ho apoiu husi Fundasaun Alola. Apoiu ne’e la’ós de’it forma ajuda materiál, maibé mos sai oportunidade atu aprende no hasa’e kapasidade iha área teselajen.

Atividade soru-tais iha suku Lourba, postu administrativu Bobonaru. Foto Tatoli/ Sergio da Cruz

Soru-na’in, Saturina dos Santos hatete katak Fundasaun Alola ajuda sira ho mákina, kabas no formasaun. Ho apoiu ne’e, sira konsege prodús tais tradisionál ne’ebé agora fa’an iha Merkadu Karabau, Bobonaru no mós partisipa iha feira sira iha Dili.

Notísia relevante: UN Woman-Fundasaun Alola aborda sobre prezervasaun tais no empoderamentu ba soru-na’in sira

“Tais ne’ebé ami suku ne’e orijinál husi Lourba. Kualidade di’ak no iha motif oioin, maski udan kona, nia la estraga”, nia informa ba Tatoli, iha Lourba.

Kualidade no beleza tais Lourba nian hahú atrai kliente sira. Tuir soru-na’in Delfina de Jesus, maioria tais ne’ebé sira prodús mak tuir pedidu husi konsumidór sira, liuliu husi Dili.

“Babain ema enkomenda mak ami haruka bá Dili. Folin tais hahú husi dolar 15 to’o 40” Delfina dehan.

Maski nune’e, atividade ne’e seidauk livre husi dezafiu. Falta kabas lokál ho kualidade di’ak sai obstákulu ida ba produzaun.

Atividade soru-tais iha suku Lourba, postu administrativu Bobonaru. Foto Tatoli/ Sergio da Cruz

Tuir nia, kabas ne’ebé hetan iha área lokál menus no kualidade la hanesan kabas ne’ebé bele hetan iha Atambua-Indonézia.

“Kabas hola iha ne’e ladún di’ak, ita atu halo kor oioin la di’ak, só iha Atambua mak di’a. Iha ne’e balun ami-na’in halo, balun hola atu halo modelu ne’e mak araska, ne’e só sosa iha sorin fali”nia dehan.

Maibé, ho limitasaun ne’e la halakon sira-nia vontade atu kontinua dezenvolve negósiu. Agora, grupu soru-na’in sira hahú ona koko prodús selendang no pasta. Aleinde ne’e, sira mós hetan formasaun atu halo kalsa no kebaya, atu aumenta variedade produtu no luan liután oportunidade merkadu.

Ba feto sira iha Lourba, soru tais la’ós de’it atividade tradisionál. Atividade ne’e sai ponte ida ne’ebé liga kultura ho ekonomia, prezerva identidade lokál enkuantu ajuda harii moris di’ak liu ba família sira.

Liuhusi fiu idaidak ne’ebé tein ba tais, sira mós tein hela esperansa ba futuru ne’ebé naruk no di’ak liu ba komunidade Lourba.

“Ami halo ida -ne’e, tanba uluk avó sira mak hanorin ami. Agora ami hakarak halo nafatin, atu tais ne’e labele lakon, tanba tais mak ita-nia identidade, roupa Timór nia mak tais ne’e. Ita halo beibeik para avó sira-nia liman fatin ne’e beioan sira halo bebeik”, nia hakotu.

Grupu Soru-Tais Lourba ho nia totál membru na’in-15, maioria feto no daudaun ne’e na’in-neen mak ativu hela.

Notísia relevante: Soru-na’in preokupa kabas lokál menus iha prosesu soru tais

Jornalista: Sergio da Cruz

Editora: Maria Auxiliadora

iklan
iklan

Leave a Reply

iklan
error: Content is protected !!